LT

EUROPOS SĄJUNGA

Regionų komitetas

 

DEVE 034

2004 m. kovo 14 d., Briuselis

Regionų Komiteto

NUOMONĖ

dėl

Komisijos komunikato Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui Rizikos, susijusios su potvyniais, valdymas Potvynių prevencija, apsauga nuo potvynių bei jų padarinių palengvinimas 
KOM(2004) 472 galutinis

_____________

99 rue Belliard – B-1040 Bruxelles – Tel.: +32 (0)2 546 90 11 – Faks.: +32 (0)2 513 48 93 – Interneto svetainė: http://www.esc.eu.int 

REGIONŲ KOMITETAS,

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui: Rizikos, susijusios su potvyniais, valdymas - Potvynių prevencija, apsauga nuo potvynių bei jų padarinių palengvinimas (KOM(2004) 472 galut.);

 

atsižvelgdamas į 2004 m. liepos 16 d. Europos Komisijos sprendimą pateikti nuomonę šiuo klausimu pagal Europos bendrijos steigimo sutarties 265 straipsnio pirmąją pastraipą;

 

atsižvelgdamas į 2004 m. gegužės 26 d. Komiteto pirmininko sprendimą nurodyti savo Teritorinės sanglaudos politikos komisijai parengti nuomonę šiuo klausimu,

 

atsižvelgdamas į 2004 m. spalio 14 d. priimtas Tarybos išvadas dėl potvynių rizikos valdymo;

 

atsižvelgdamas į savo nuomonę dėl Komisijos pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos dėl Bendrijos veiksmų programos vandens politikos srityje struktūros sukūrimo (KOM(1997) 49 galutinis - CdR 171/97 fin1;

 

atsižvelgdamas į savo nuomonę dėl Komisijos komunikato dėl šeštos Europos bendrijos aplinkos veiksmų programos Aplinka 2010: mūsų ateitis, mūsų pasirinkimas - Šeštoji aplinkos veiksmų programa ir į Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo pasiūlymą dėl Bendrijos aplinkos veiksmų programos 2001-2010 (KOM(2001) 31 galutinis - CdR 36/2001 fin2);

 

atsižvelgdamas į savo rezoliuciją dėl pastarojo meto potvynių Europoje ir Europos Sąjungos Solidarumo fondo įsteigimo (CdR 294/2002 fin3);

 

atsižvelgdamas į nuomonę savo iniciatyva dėl stichinių nelaimių valdymo ir padarinių: Europos struktūrinės politikos vaidmuo (CdR 104/2003 fin4);

 

atsižvelgdamas į savo nuomonę dėl Komisijos reglamento pasiūlymo, įsteigiančio Europos tarpvalstybinio bendradarbiavimo grupė (KOM(2004)496 galutinis – CdR 62/2004 fin);

 
 

atsižvelgdamas į savo nuomonę (CdR 299/2004 rev. 1), priimtą 2004 m. gruodžio 9 d. Tvarios plėtros komisijos (pranešėjas p. Aalderink, Gelderland provincijos vykdomosios valdybos narys (NL/ALDE);

 

KADANGI

1) Potvynių rizikos valdymas yra svarbus klausimas Europos regionams ir savivaldybėms. Daug regionų ir vietos valdžios institucijų turi spręsti upių ar jūrų patvinimo rizikos problemą, kad apsaugotų gyventojų gyvenimo kokybę.

2) Galima išskirti kelias potvynių rūšis pagal regionų ypatumus. Reikia imtis įvairių priemonių, potvynių tikimybei ir padariniams sumažinti. Todėl yra būtinas potvynių rizikos valdymas iš regionų pozicijos.

3) Upės ir jūros nepaiso sienų tarp valstybių. Todėl būtina užtikrinti tarpvalstybinį bendradarbiavimą, dalyvaujant gyventojams ir vietos valdžios atstovams, pakrantės zonose ir upių baseinuose. Labai svarbu yra sukurti solidarumą tarp žmonių, kurių potvyniai tiesiogiai nepaveikia, ir pakrantės zonų gyventojų, kuriems tiesiogiai gresia apsėmimas.

priėmė savo 58-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2005 m. vasario 23 – 24 d.(vasario 23 d. posėdis) šią nuomonę:

1.       Regionų komiteto nuomonė

1.1      sveikina pagrindines Komisijos komunikato nuostatas, o ypač apsaugos nuo potvynių suderintos veiklos programą ir pabrėžia, kad jūros ir upės yra dinamiškos sistemos, kurių neįmanoma valdyti paprastomis ar dalinėmis priemonėmis;

1.2      pripažįsta, kad apsaugos nuo potvynių priemonės gali paveikti potvynio mastą žemupio ar aukštupio regionuose. Todėl svarbu nustatyti tokių priemonių poveikį visam upės baseinui. Tačiau nereikėtų šio požiūrio suprasti klaidingai, kuriant modelius, kurių privaloma laikytis, standartizuotus planus, ar kitokius biurokratinius dokumentus, nes regionų ir vietos valdžios institucijos žino, kad jas vienija įvairovė, o ne vienodumas;

1.3      tačiau suvokia, kad poveikiui visam upės baseinui nustatyti būtina turėti minimalų standartinių rodiklių skaičių. Šie rodikliai duoda galimybę suderinti veiksmus tarptautiniu, valstybių, regionų bei vietos lygmeniu. Lankstumui užtikrinti, reikia palikti galimybę keisti tam tikrus standartinius rodiklius, priklausomai nuo aplinkybių;

1.4      pabrėžia, kad piliečiai turi būti informuoti dėl potvynių prevencijos priemonių svarbos, kai nėra aiškiai suvokiamos grėsmės. Yra labai svarbu įtraukti piliečius, kadangi būtent nuo piliečių priklauso solidarumo principas. Tai yra ypač svarbu piliečių, gyvenančių upių baseinų teritorijose, bet nesusiduriančių su didele ar potencialia potvynių grėsme, tačiau kai dėl šių teritorijų žemėtvarkos didėja gretimų teritorijų apsėmimo rizika;

1.5      vertina 2004 m. spalio 14 d. Tarybos išvadą, kad reguliariuose ES Vandentvarkos posėdžiuose turi būti parengta, bendradarbiaujant su kitomis suinteresuotomis šalimis, apsaugos nuo potvynių veiksmų programa ir pabrėžia, kad Europos regionų ir vietos valdžios institucijos turėtų dalyvauti šios programos parengime;

2.       Regionų komiteto rekomendacijos

Regionų komitetas

2.1      mano, kad užliejimo grėsmė yra bendruomeninė ir turi būti sprendžiama visos upės baseino teritorijos lygmeniu. Bendras tikslas yra sukurti bendrą atsakomybės ir solidarumo jausmą tarp viso upės baseino gyventojų, kad ieškant efektyvių priemonių, kad užkirsti kelią mažos baseino teritorijos užliejimui, dalyvautų visa teritorija;

2.2      mano, kad būtina ugdyti suinteresuotų šalių upės baseine informuotumą, o tarp jų, be abejo, ir aukštupio teritorijose, kurių užliejimas nėra ar yra mažiau tikėtinas, bet kurių žemėtvarka gali lemti apsėmimą ir rekomenduoja, kad regionų ir vietos valdžios institucijos upės baseine turi būti įpareigotos aktyviai dalyvauti prevencijos priemonių planavimo procese;

2.3      remia poziciją ieškoti sprendimą upės baseino mastu kaip kompleksinį darbo metodą, be jokių sektorių išimčių. Šį metodą reikės naudoti, taikant solidarumo principą, kuris taip pat yra remiamas Regionų komiteto;

2.4      yra įsitikinęs, kad Europos Komisijos stebėsenos ir informacijos centras civilinei saugai galėtų atlikti svarbų vaidmenį, kuris neturėtų apsiriboti informacijos skleidimu valstybės, regionų ir vietos valdžioms institucijoms ir rekomenduoja, kad Centras imtųsi veiklos, nukreiptos į informuotumo ugdymą ir suinteresuotų šalių, t.y. plačiosios visuomenės ir pramonininkų tarpe. Kad paskatintų solidarumo jausmą viso upės baseino teritorijoje, rekomenduoja Centrui kurti partnerystės potvynio atveju iniciatyvas;

2.5      yra įsitikinęs, kad tik plataus kompleksinio požiūrio, apimančio kelis politikos sektorius, dėka, galima ilgalaikėje perspektyvoje pasiekti norimo rezultato, todėl siūlo, kad apsaugos nuo potvynių veiksmų programa būtų nukreipta į įvairialypį politikos krypčių, susijusių su dirva, spektrą;

2.6      pabrėžia solidarumo principo įgyvendinimo svarbą trijų pakopų strategijoje, būtent, sulaikant, saugant ir surenkant vandenį. Teisinga žemėtvarka ir vandens išteklių valdymo sistema gali sumažinti potvynių mastą didžiosiose, o ypač mažesnėse upėse. Kaip pavyzdį galima pateikti dirvos, mažų vandens sistemų ir baseinų vandens sulaikymo galimybių panaudojimą, nes lietaus vandens sulaikymas juose gali sumažinti smarkius upių išsiliejimą;

2.7      pataria Komisijai išdėstyti veiksmus, nukreiptus į potvynių padarinių ar tikimybės mažinimą, veiksmų programoje, į kurią būtų įtraukti visi su tuo susiję administraciniai bendradarbiavimo lygmenys. Potvynių rizikos valdymo planų parengimui neturėtų kliudyti atsainus kurios nors valstybės narės požiūris;

2.8      siūlo kad kuriant ir tobulinant apsaugos nuo potvynių primones, būtų naudojami vandens struktūros direktyvos metodai ir principai, nesistengiant pakeisti direktyvą;

2.9      mano, kad ilgalaikėje perspektyvoje apsaugos nuo potvynių veiksmų programa turi būti suderinta su visomis vandens struktūros direktyvos priemonėmis;

2.10      teigiamai vertina apsaugos nuo potvynių veiksmų programą, jungiančią trumpalaikius ir ilgalaikius uždavinius. Trumpalaikėje perspektyvoje yra gyvybiškai svarbu užtikrinti, kad esamos iniciatyvos, nukreiptos į struktūrinių priemonių įgyvendinimą, būtų tęsiamos. Regionų ir vietos valdžios institucijos turi dėti visas pastangas, kad vykdytų konkrečius potvynių prevencijos veiksmus dar iki veiksmų programos įgyvendinimo;

2.11      laikosi nuomonės, kad apsaugos nuo potvynių veiksmų programos sėkmė tiesiogiai priklauso nuo pakankamo finansavimo. Šis požiūris atsispindi siūlomose Finansinėse perspektyvose 2007-2013 m. laikotarpiui bei Regioninės plėtros fondo, ES socialinio fondo ir ES sanglaudos fondo siūlymuose;

2.12 remia Komisijos pasiūlytą pavyzdinių praktikų paieškos, plėtros ir skatinimo metodą. Be valstybių narių šiame procese privalo dalyvauti ir regionų bei vietos valdžios institucijos ir kiti įvairių sričių suinteresuoti veikėjai.

2005 m. vasario 23 d., Briuselis

Regionų komiteto 
Pirmininkas 
 
 
 

Regionų komiteto  
Generalinis sekretorius 
 
 
 
 

Peter Straub

Gerhard Stahl

*

1 OL C 180, 1998.6.11, p. 38


2 OL C 357, 2001 12 14, p. 44


3 OL C 66, 2003 3 19, p. 26


4 OL C 256, 2003 10 24, p. 74


- -


- -